(parengta Reino konferencijos proga 1947 metais)
IŠPAŽĮSTAME TAVE, didysis mūsų Atnaujintojau, | Kristau, Žmogau – Dieve! | Visa tebūna perkeista tavyje ir per tave! | Nes ką padės mums ir mūsų draugams, | jei kiti gyvens be tavo šviesos, | be tavo teisingumo ir meilės.
Kaip upė teka mūsų džiaugsmas, | su visais kartojant: | Visa, o visa atnaujinti tavyje! | Mūsų širdis virpa, pagalvojus apie tavo karalystę žemėje. | Mūsų valia nerimsta, | – veržiasi aukoti tau, kas šventa mūsų jaunystėj | – tau gyventi ir tau gyvenimą palenkti.
Kas girdi mūsų balsą | ir kas lydi mūsų žingsnius, | težino:
Ateitis turi būti visa su tavim, | nes be tavęs nėra ateities, mūsų Kristau, | mūsų Broli, mūsų Valdove!Amen.