Mūsų organizacijos istorija rišasi su Lieuvos istorija ir su tų laikų pasaulio įvykiais. Bus daug lengviau suprasti ateitininkų istoriją jeigu skaitydamas stengsis galvoti: kas tuo metu vyko Lietuvoje? kas darėsi pasaulyje? kaip tas paveikė lietuvius? kaip tas paveikė ateitininkus?
Kaip žmonės tuomet galvojo?
Dvidešimtojo šimtmečio pradžioj, Europoj buvo populiaru netikėti į Dievą, ypač jeigu buvai baigęs aukštuosius mokslus. Buvo sakoma, kad religija reikalinga tik tiem, kurie patys negalvoja, kad inteligentai, išėję mokslus, turi tikėjimo atsisakyti ir klausyti ne Dievo, o tik savo proto.
Kodėl kilo susirūpinimas Lietuvoje?
Daug gabių jaunų lietuvių išvykdavo studijuoti į Belgiją, Šveicariją, Rusiją i kitur. Jie buvo apsupti bedievių idėjų ir jiems grėsė pavojus prarasti tikėjimą. Grįžę namo, jie tas naujas įdėjas skleidė kitiems. Užtat, nors Lietuvos kaimuose žmonės turėjo gilų tikėjimą, miestuose plito galvosena kada Dievas nereikalingas ar, kad Dievo nėra.
1911 m. pasirodė pirmas spausdintas “Ateities” žurnalo numeris. Jo redaktorius Pranas Dovydaitis.
Moksleiviai kurie skaitė “Ateitį” suibūrė į pirmasias kuopas ir pasivadino Ateitininkais.
Organizacijos pradžia skaitoma 1911 metais.
Nuo 1911 iki 1918 metų ateitininkų organizacija augo, bet veikė slapta, nes Lietuva buvo valdoma rusų.
Nuo 1918 iki 1930 metų ateitininkai veikė viešai. Buvo net 72 kuopos. Vyko paskaitos, suvažiavimai, kongresai. Buvo labai kūrybingas laikotarpis.
Nuo 1930 iki 1940 metų, nors Lietuva dar vis buvo nepriklausoma, ateitininkai vėl turėjo veikti slaptai. Lietuvos valdžia uždraudė ateitininkams veikti. Bet ateitininkai išsaugojo savo organizaciją pogrindyje ir toliau veikė.
Nuo 1940 iki 1945 metų, per karą ir okupaciją ateitininkai lietuvoje veikė tik pogrindyje.
Po 1945 metų, ateitininkai veikė kituose pasaulio kraštuose, nes komunistų okupuotoje Lietuvoje buvo uždrausti.
Bet per ilgus nelaisvės metus ateitininkų dvasia vistiek išliko gyva. 1989 metais ateitininkų organizacija vėl atsikūrė Lietuvoje.
1991 Kovo 11d. Lietuva atstatė nepriklausomybę.
Telšių vyskupijos ateitininkai
„… Pasižadu sekti Kristų, dirbti ir aukotis Dievui ir Tėvynei…“ – šiuos žodžius ištaria kiekvienas, apsisprendęs tapti ateitininku kryžiaus ir ateitininkų vėliavos akivaizdoje duodamas įžodį.
Šiuo metu Telšių vyskupijoje veikia 18 AF vienetų, į kuriuos apsijungę virš 400 AF narių ar kandidatų.
Atkuriant ateitininkų organizaciją Žemaitijoje nepaprastą misiją 1989–1990 metais atliko Aloyzas Pundzius. Šis žmogus apvažiavo visą Žemaitiją, įtikinėdamas, kokia reikalinga Ateitininkų organizacija.
Dr. Pundzius, Aloyzas (g. 1922 11 03- 2014 01 13 )
Medicinos m-klų kandidatas tuberkuliozinio dispanserio vedėjas.
2014 Laisvės gynėjų dienos – Sausio 13-osios – rytą Amžinybėn išėjo iškilus plungiškis, miesto garbės pilietis, medicinos mokslų daktaras, Lietuvos nusipelnęs gydytojas Aloyzas Pundzius.
Aloyzas Pundzius, baigęs Viekšnių progimnaziją, Mažeikių gimnaziją, vėliau – Vilniaus valstybinio universiteto medicinos fakultetą, specializavosi Respublikiniame Vilniaus tuberkuliozės dispanseryje bei Tuberkuliozės mokslo tyrimo institute ir gavo gydytojo ftiziatro specializaciją.
Jis – aktyvus visuomenininkas: 2 metus buvo Telšių vyskupijos ateitininkų pirmininkas, 7 metus – Lietuvos krikščionių demokratų partijos Plungės skyriaus pirmininkas, Plungės rajono savivaldybės tarybos narys. Jam buvo patikėtos Vyskupo M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio Plungės parapijos draugijos pirmininko pareigos.
Šį kart savo prisiminimais dalijasi viena iš pirmųjų tikybos mokytojų
DPradžia nebuvo lengva
Jau 1990 m. pradėjo atsikurti katalikiškos organizacijos. Ypač greitai susibūrė ateitininkų organizacija. Čia, Plungėje, daug jėgų ir darbo dėl to paaukojo, daug meilės įdėjo dr. Aloyzas Pundzius. Jis apvažiavo visus mūsų rajono kaimus ir miestelius, visas mokyklas, rūpindamasis tikėjimo klausimais, ypač tuo, kad mokyklose būtų mokoma tikybos. Taip jis subūrė mus, ateitininkus, kuriuos ir išsiuntė į mokyklas visai „žalius“, ne paruoštus, tik praktikuoančius katalikus.omicelė Stankuvienė
Vadovaudamos Telšių vyskupijos ateitininkų valdybai, netausodamos savęs, dirbo ir aukojosi
Janina Šalkauskytė
Nuo 1991 m. Žemaitijos vietovės valdybos pirminikė
2003 m. Ateitininkų federacijos jaunučių sąjungos pirmininkė
Nuo 1993 m. iki 1997 m. rotacijos principu Žemaitijos vietovei vadovavo
Raimonda Jucytė,
Odeta Erminaitė,
MARTINKIENĖ ELENA
Nuo 1997 m.iki 1999 m. Žemaitijos vietovės pirmininkė.
Telšių vyskupo V. Borisevičiaus katališkosios gimnazijos direktorės pavaduotoja, vyresnioji muzikos mokytoja iki 2003 Telšių vyskupijos ateitininkų sendraugių sąjungos pirmininkė.
Paulius AURYLA
Nuo 1999 m. iki 2003 m. Žemaitijos ateitininkų valdybos pirmininkas
Jurgita Raudytė
Nuo 2003 m. iki 2004 m. Žemaitijos valdybos pirmininkė
Roma Čenkutė.
Nuo 2004 iki 2005 m. Žemaitijos vietovės pirmininkė
Paulius AURYLA
Nuo 2005 iki 2015 m. pirmininkas
Nuo 2014 AF tarybos narys